Šiuolaikinis pasaulis tampa technologinės pažangos įkaitu, kai žmonės greitai pripranta prie spartaus interneto, tenkinančio beveik visus jų informacijos poreikius. Tačiau karo sąlygomis, kai elektra ir internetas gali dingti per vieną akimirką, dėmesio centre atsiduria klasikinė informacijos perdavimo priemonė – radijas.
Tekstą galite skaityti ir rusų kalba.
Tačiau tai nėra šiuolaikinei visuomenei pažįstamas FM diapazonas. Tai klasikinis vidutinių bangų (AM) radijas, galintis vakare transliuoti šimtų kilometrų spinduliu. Būtent šiame diapazone Lietuvos gyventojai trečiadienį, rugpjūčio 7 d., girdėjo propagandines „Radio Rossii“ laidas, transliuojamas iš Karaliaučiaus srities.
Taigi, vidutinių bangų dažniu, kuriuo iki plataus masto karo Ukrainoje buvo transliuojamos Ukrainos radijo programos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojai 18.00 ir 20.00 val. vakaro išgirdo „naujienas“ apie tai, kaip „narsioji Rusijos kariuomenė triuškina Kyjivo režimo kovotojus Kursko srityje“.
Deja, pirmosiomis plataus masto karo dienomis rusų okupantai Mykolajivo srityje sunaikino galingą Ukrainos radijo siųstuvą, transliavusį 549 kHz dažniu. O dabar, kai kariaujanti Ukraina nėra pajėgi savo jėgomis atkurti galingos brangios įrangos ir antenų laukų, Rusija pereina į informacinį kontrpuolimą ir iš jai priklausančio Karaliaučiaus eksklavo teritorijos „įsisavina“ buvusio SSRS laikų visasąjunginio sinchroninio transliavimo dažnį. Būtent ten, Bolšakovo kaime, įsikūręs Radijo centras Nr. 5, iš kurio Rusija ėmėsi „maitinti“ rusakalbius Baltijos šalių gyventojus bandomosiomis 600 kilovatų galios radijo siųstuvo transliacijomis.
LRT.lt kreipėsi į Ukrainos radijo transliacijų ekspertą, buvusį koncerno RRT prezidentą (1987–2002 m.), buvusį Ukrainos nacionalinės radijo kompanijos generalinio direktoriaus pavaduotoją (2002–2018 m.) Valerijų Jurčenką su prašymu paaiškinti situaciją.
Kaliningradas / AP nuotr.
– Kaip gali būti, kad ir Rusijos, ir, tarkime, Ukrainos kanalai gali transliuoti savo programas tuo pačiu dažniu?
– 549 kHz dažnis priklausė Sovietų Sąjungai. SSRS šiuo dažniu buvo transliuojama programa „Majak“. Ji buvo transliuojama sinchroniniu tinklu (sinchroninis transliavimo tinklas – tai tinklas, kuriame keli siųstuvai sinchroniškai skleidžia tą patį signalą, kurį gali priimti bet kuris abonentinis galinis įrenginys, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos tinkle, – LRT.lt), t. y. daugelyje respublikų, praktiškai visose, buvo šio dažnio siųstuvų. Jie veikė vienu metu, jų nešamieji dažniai buvo sinchronizuoti specialiu techniniu būdu. Žlugus Sovietų Sąjungai, NVS šalyse buvo įkurtas vadinamasis RBR (regioninis bendradarbiavimas ryšių srityje). Jis jungė buvusių SSRS respublikų atstovus. Tai buvo padaryta jau po SSRS žlugimo, bandant pasidalinti visą iš jos paveldėtą dažnių resursą.
„Pavieniai“ dažniai greitai buvo išsidalinti, problemų dėl jų nekilo. O sinchroninių tinklų buvo keli. Didžiausias tinklas veikė 549 kHz dažniu. Šių dažnių ilgai nepavyko pasidalinti, dėl jų vyko derybos. Dėl 549 kHz taip ir nebuvo priimtas aiškus susitarimas. Niekam ne paslaptis, jog dominavo rusai, jie darė viską, kad gautų kuo daugiau dažnių. Bet Ukrainoje 549 kHz dažniu veikė 7 siųstuvai – daugiausia iš visų šalių. Buvo nedidelės galios siųstuvų, manau, 150 kilovatų, Moldovoje, Karaliaučiuje, Baltarusijoje. Ir pagal nutylėjimą buvo sutarta, kad šį dažnį perims Ukraina.
– Kada viskas pasikeitė?
– Tokia padėtis buvo maždaug nuo 1991 iki 2004 metų. Paskui Rusijai galutinai nuvažiavo stogas ir ji nusprendė užimti Ukrainą. Rusai nusipirko vadinamąjį Grigoriopolio radijo centrą Uždniestrėje ir organizavo transliacijas kitais dažniais. Jų tikslas buvo transliuoti Ukrainai, Moldovai, visam regionui. Jie įsigijo gana galingą, modernų siųstuvą. Jis aprėpė visą Ukrainos teritoriją ir dalį Europos. Tais pačiais 2008 m. rusai bandė pradėti transliacijas ir 549 kHz dažniu. Šis dažnis priklausė ne Uždniestrei, o pačiam Kišiniovui. Mes laiku sureagavome ir įjungėme savo 500 kilovatų siųstuvą. Žinoma, juos nustelbėme. Daugiau bandymų transliuoti šiuo dažniu nebuvo.
– Bet šiuo metu Ukraina negali transliuoti tuo dažniu?
– Dėl karo veiksmų šis radijo centras buvo sunaikintas. Deja, kol kas mes jo neatstatome, nespėjame, todėl rusai tuo pasinaudojo ir pradėjo transliacijas šiuo dažniu, tik jau iš Karaliaučiaus. Beje, 549 kHz dažnio, kaip ir visų kitų Sovietų Sąjungoje naudotų dažnių, nekoordinuoja Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga; jie tarsi numojo ranka: jūs kaip nors patys pasidalinkite, mes jums netrukdysime. Ir rusai tuo pasinaudojo.
Sovetskas, Rusija, Kaliningradas / R. Rumšienės/LRT nuotr.
– Kaip su tuo kovoti?
– Akivaizdu, kad tai galima padaryti tokiu pat būdu – reikia įjungti 549 kHz dažnio siųstuvą, kurio galia siekia 500 kilovatų. Ukraina iš karto padengs savo signalu artimiausią teritoriją, nes jos signalas bus vyraujantis. O kažkur per vidurį (tarp Ukrainos ir Karaliaučiaus siųstuvo) nebus jokio signalo, viskas bus girdima kaip trukdžiai, nes siųstuvai trukdys vienas kitam.
Rusai daro viską, kad susigrąžintų prarastas galimybes daryti informacinę įtaką pasaulyje ir ypač Europoje. Kadangi daugelyje Europos šalių jie prarado nemažai kanalų, palydovinio priėmimo galimybių, bando grįžti prie vidutinių ir trumpųjų bangų.
– O ką tokioje situacijoje galėtų padaryti Lietuva?
– Lietuva turėtų reaguoti taip, kaip visada reaguodavo į propagandą skirtingais kanalais, sakyti, kad tai – propaganda. Tačiau techniškai Lietuva niekaip negalės reaguoti. Bet jei Ukraina tai padarys, viskas bus gerai. Rusams neliks nieko kito, kaip tik pereiti į kitą dažnį ir nutraukti transliacijas į Lietuvą.
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba: tarptautinė teisė nepažeista
LRT.lt kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) su prašymu paaiškinti, kokių techninių ir reguliavimo priemonių būtų galima imtis kovojant su Rusijos radijo propaganda Lietuvoje.
LRT.lt gavo tokį oficialų Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotojo Dariaus Kuliešiaus atsakymą: „Situacija mums yra žinoma, tačiau Rusija su šiomis transliacijomis nepažeidžia tarptautinės teisės reikalavimų naudodama radijo dažnius. 549 ir 1143 kilohercų dažniai Kaliningrado srityje yra Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) įtraukti į atitinkamą radijo dažnių plano registrą pagal ITU pirmojo ir trečiojo regiono šalių susitarimą dėl ilgųjų ir vidutinių radijo bangų juostų naudojimo transliavimo tarnybose (Ženeva, 1975) nuo 1986 ir 1975 metų. Pastaraisiais metais 549 kilohercų stoties galia buvo padidinta, taip pat pakeistos abiejų šių stočių vietos – nuo Kaliningrado miesto apie 80 km į rytus. RRT iš esmės negali turėti poveikio būtent šioms modifikacijoms, kadangi pagal vidutinių bangų stočių planavimo ir tarptautinio koordinavimo kriterijus, transliavimas tokių parametrų dažniais nekelia trukdžių Lietuvos ryšių infrastruktūrai ir radijo transliacijoms.“
Kaliningradas / AP nuotr.
Lietuva gali veiksmingiau pasipriešinti Rusijos propagandai
Taip pat pažymėtina, kad iš Lietuvos teritorijos gana aktyviai transliuojamas radijas vidutinių bangų diapazone 666, 1386 ir 1557 kHz dažniais. 1386 kHz yra „Radio Svoboda“ dažnis, juo naktimis transliuoja Ukrainos radijas, o 666 ir 1557 kHz yra rusakalbės radijo stotys „Radio signal“ ir „Radio lenta“, naudojamos Rusijos propagandai atremti.
Ar galima padidinti 666 kHz siųstuvo galią? Juk anksčiau šiuo dažniu transliavo Vilniaus radijas, taip pat ir anglų kalba, o siųstuvo galia siekė 500 kW. Šiuo metu naudojamas vos 25 kW galios siųstuvas.
Klausimas Lietuvos valstybinei priežiūros institucijai lieka atviras.
Akivaizdu, kad Lietuva ir Ukraina turi galimybę suvienyti jėgas ir naudoti 549 kHz dažnį, kol Rusija nepradėjo juo reguliariai transliuoti radijo laidų iš Karaliaučiaus srities teritorijos. Šiandien gali būti labai svarbu padėti Ukrainai atkurti siųstuvą, kad jis vėl pradėtų veikti iš Ukrainos teritorijos ir būtų bendrai naudojamas abiejų draugiškų valstybių informaciniais tikslais.
